Tarpkultūrinės kompetencijos ir jų ugdymas
2009-09-18
Rugsėjo 18 dieną Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyboje vyko aštuonių valandų mokymai „Institucijų tarpkultūrinių kompetencijų ir politinių gebėjimų ugdymas formuojant ir įgyvendinant darbo rinkos politiką“. Mokymai vyko pagal projektą ,,Politinio dialogo formavimas: tarpkultūrinės kompetencijos plėtra įtakojant priimančios šalies gyventojų ir imigrantų elgseną“. Projekto partneriai – Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija. Jo pareiškėja – Nacionalinė regionų plėtros agentūra.
Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos darbuotojų mokymus vedė lektorius Laimonas Ragauskas. Lektorius aiškino tarpkultūrinės kompetencijos sampratą, kuri įvardijama kaip individo ar organizacijos gebėjimas efektyviai dirbti įvairialypėje aplinkoje ir suvokiama, kaip tam tikrų žinių ir nuostatų visuma.
Kalbėdamas apie įvairių tautų kultūrą, pranešėjas lygino ją su ledkalniu, kai nepatyręs žvilgsnis mato tik iš vandens iškilusią jo viršūnę. Kita, vandenyje skendinti ledkalnio dalis - sunkiai atpažįstama. Tam reikia laiko. Kaip kad reikia laiko suvokti nepažįstamos tautos moralės, grožio, drovumo, teisingumo, daugystės, užimtumo, giminystės, socialinių santykių ar kitas sampratas.
Iliustruodamas įvairias tarpkultūrines situacijas, pranešėjas teigė, kad žmogus, dalyvaudamas jose , turi būti atviras ir geranoriškas, nes bendraujantys skirtingų šalių partneriai turi rasti susitarimą, įvardijant ne tik jų bendravimo turinį, bet ir tarpusavio santykius. Tarpkultūrinė situacija prasideda tada, kai bendraujančių žmonių ar žmonių grupių nesieja vienoda samprata apie to paties dalyko reikšmę ir tos reikšmės raiškos būdus. Daugelis žmonių paprastai turi išankstines nuostatas apie kitus, nepažįstamus jiems asmenis, tautas. Šios nuostatos gali būti teigiamo ir neigiamo pobūdžio. Išankstinės nuostatos įgyjamos socializacijos procese, todėl jas sunku keisti arba jų atsisakyti.
Žmogų lydi ir stereotipai. Jie suprantami kaip charakteristikų, apibūdinančių žmonių grupių elgesį, įpročius ar kitus aspektus, visuma. Stereotipų paskirtis – supaprastinti realybę. Jie paremti įvairiomis, kartais atsitiktinėmis gyvenimo patirtimis ir taikomi apibūdinti kuo nors susijusius žmones. Dažnai mūsų pirminę reakciją ir elgesį su nepažįstamais žmonėmis, nulemia apie juos mokykloje, šeimoje, darbe ar žiniasklaidoje suformuoti stereotipai. Vis dėlto, kuo daugiau pažįstame šalį, jos žmones, kultūrą, tuo aiškiau pastebime, kad stereotipai netenka prasmės. Vadinasi - tarpkultūrinė kompetencija išugdoma per praktinę patirtį, bendraujant su skirtingų kultūrų žmonėmis. Taip atsiranda gebėjimai efektyviai dirbti įvairialypėje aplinkoje.
Laimonas Ragauskas įdomiai ir vaizdingai, remdamasis praktiniais pavyzdžiais, pasakojo apie dažnai pasitaikančią tarpkultūrinio bendravimo įtampą. Lektorius aiškino, kaip ją įveikti, kaip tobulinti ir keisti savo elgesį, kurio dėka keičiasi bendravimo klimatas bei situacija.
Parengė Danguolė Čepienė
Updated: 18 th January, 2010